Vienas iš pagrindinių ūkininkų tikslų – suformuoti optimalaus tankumo žieminių kviečių pasėlį. Aukštą pasėlio produktyvumą charakterizuoja optimalus pasėlio tankumas vietos sąlygomis, geras augalų išsivystymas bei atsparumas išgulimui. Parodomuosiuose bandymuose, įrengtuose skirtinguose regionuose, pagrindinis dėmesys nuo pat sėjos buvo skiriamas pasėlio tankumo formavimui. Pirmose lauko dienose, vykusiose balandžio mėnesį, ūkininkams aiškinta, kad žieminių kviečių derlingumas 50 proc. priklauso nuo pasėlio tankumo, 25 proc. nuo grūdų kiekio varpose ir 25 proc. nuo 1000 grūdų masės. Pasėlio tankumas, daugeliu atvejų, priklauso nuo veislės savybių, agroekologinių sąlygų (dirvos derlumo, šviesos intensyvumo, šilumos bei drėgmės režimo ir t.t.). Įvertinus minėtus veiksnius, ūkiuose numatyta suformuoti 400 – 800 produktyvių stiebų kvadratiniame metre pasėlio tankumą.

Paskutinės 2010 m. organizuotos lauko dienos vyko Kuktų žemės ūkio bendrovėje (Marijampolės r.) ir Jolantos Gelžinytės ūkyje (Šiaulių r.). Šiais metais lauko dienų tema apie žieminių kviečių žiemojimą sutapo su augalų vegetacijos pabaiga. Dėl to ūkininkams buvo įdomu sužinoti, kokios augalų žiemojimo galimybės, nes kiekvienas pastebi, jog augalai silpniau pasiruošę sutinka žiemą nei ankstesniais metais. J.Gelžinytės ūkyje vykusioje lauko dienoje dalyvavęs VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantas dr. Alfonsas Malinauskas sakė, kad apie augalų žiemojimą reikia pradėti galvoti renkantis veisles, priešsėlius, ruošiant sėklas, dirbant žemę ir sėjant. Nėra svarbiausių ir mažiau svarbių veiksnių. Vyraujant permainingiems orams svarbus kiekvienas veiksnys ir augalų pasiruošimas žiemai bus tiek stiprus, kiek bus stipri silpniausia ūkyje taikomos technologijos grandis.

Pastaruoju metu spaudoje daug kalbama apie atšiaurias ateinančios žiemos sąlygas. Žemdirbius tai ypač neramina, nes jau dabar matyti, kad augalai žiemai tinkamai nepasiruošė. Lektorius doc. Vytautas Liakas atkreipė dėmesį, kad jei ir toliau nebus kreipiamas dėmesys į augalų būklę ir dirvų ruošimą bei sėją, nereikės atšiaurių žiemų, augalai ir taip neišgyvens. Augalų atsparumas žiemai pirmiausiai priklauso nuo augalų veislių. Bene svarbiausias veiksnys, turintis įtakos žiemojimui, yra augalų atsparumas šalčiui – savybė išgyventi, esant žemesnei negu 0° C temperatūrai. Atsparumas šalčiui nėra pastovus kriterijus, jis viso sezono metu kinta. Prieš žiemą, krentant oro temperatūrai, augalų atsparumas šalčiui palaipsniui didėja – augalai grūdinasi. Pavasarį atsparumas šalčiui pradeda silpnėti.

Lauko dienoje, vykusioje Kuktų žemės ūkio bendrovėje (Marijampolės r.), lektorius doc. Vytautas Liakas akcentavo, kad vertinant žieminių kviečių pasėlius ir norint optimizuoti augalų mitybą pirmiausiai reikia atsižvelgti į dirvožemio apsirūpinimą svarbiausiais mineralinės mitybos elementais. Prieš planuojant tręšimą, pirmiausiai įvertinamas potencialus dirvožemio derlumas, nustatomas kiekvieno judraus pagrindinio elemento (NPK) kiekis ir prognozuojama jų įtaka galimam augalų produktyvumui. Teorinis vertinimas atliekamas galvojant, kad bus optimalus drėgmės režimas, kiti mitybos elementai nebus limituojantis veiksnys. Tačiau praktikoje drėgmės režimas gali kisti. Kintančio klimato sąlygomis tam tikrais laikotarpiais gali būti drėgmės perteklius arba pasireikšti sausra arba drėgmės kiekis bus artimas optimaliam. Keičiantis sąlygoms, kinta ne tik fotosintezės intensyvumas ir biologinės masės prieaugis, bet ir mineralinės mitybos intensyvumas.

Lauko dienoje, Bernatonių žemės ūkio bendrovėje (Kauno r.), kartu su žemdirbiais diskutuota žieminių kviečių pasėlių vertinimo rudenį ir mitybos elementų koregavimo, atsižvelgiant į augalų būklę ir meteorologines sąlygas, klausimais. Lektorius doc. Vytautas Liakas pabrėžė, kad šiuo metu vertinant pasėlių būklę, galima įžvelgti šių metų specifiką. Ūkininkai klausė, kas lėmė, kad esant pakankamam kiekiui drėgmės kviečiai sudygę netolygiai, netgi pasėti laiku augalai tesuformavę 3 lapus ir nenoriai krūmijasi? Lektoriaus teigimu atsakymų reikėtų ieškoti pradedant priešsėlio derliaus nuėmimu. Labai į akis krenta žemės dirbimo problemos.

Lauko dienos, vykusios J.Gelžinytės ūkyje (Šiaulių r.), tema – „Žieminių kviečių pasėlių vertinimas rudenį. Mitybos elementų koregavimas atsižvelgiant į augalų būklę ir agrometeorologines sąlygas“.

Seminare dalyvavę lektoriai dr. A.Malinauskas (LŽŪKT) ir R. Kosteckas (UAB „Kustodija“) akcentavo, kad šiuolaikinės augalininkystės sąlygomis svarbiausia suformuoti optimalų pasėlio tankumą, užtikrinantį maksimalų augalų produktyvumą vietos sąlygomis. Anot ūkininkų, jiems ūkiuose kol kas sunku užtikrinti optimalų pasėlio tankumą. Dažnai daromos grubios žemės dirbimo klaidos, sėjamos nesertifikuotos sėklos, tuomet sunku prognozuoti sėklų lauko daigumą, krūmijimosi intensyvumą ir t.t. Netinkamai paruošus dirvą, netgi inicijuojamas piktžolių dygimas ir suaktyvėja dirvoje esantys patogenai. Galima teigti, kad pasėlio produktyvumą įtakoja dirvos paruošimas, sėklų kokybė, sėklų paruošimas ir sėjos laikas bei sėklų įterpimo gylis, trąšų bei pesticidų naudojimo intensyvumas. Lauko dienoje kartu su ūkininkais diskutuota apie galimybę valdyti augalų vystymąsi rudenį, koreguojant augalų mitybą bei pasirenkant efektyvias piktžolių naikinimo technologijas.

Lauko dienoje Marijampolės r. Kuktų žemės ūkio bendrovėje lektorius iš LŽŪU ir svečiai iš UAB „Kustodija“ kartu su ūkininkais diskutavo apie šiuolaikines augalininkystės technologijas bei jų taikymą konkrečiomis sąlygomis. Šiuolaikinių moksliniais tyrimais pagrįstų technologijų taikymas ir agrobiologijos mokslo pasiekimai turi didelę įtaką didinant lauko augalų derlingumą ir mažinant produkcijos savikainą. Kuktų ž.ū.b. vadovas Antanas Jasiulevičius sakė, kad intensyvinant žemės ūkio gamybą dažnai nukenčia aplinka ir pastebimas aiškus dirvožemio degradavimas. Jo nuomone labai svarbu, kad taikomos šiuolaikinės technologijos ne tik leidžia didinti lauko augalų derlingumą, bet užtikrina optimalius ekonominius rodiklius, o svarbiausia išsaugomas dirvos derlumas ir net pastebimas dirvožemio savybių gerėjimas.

Bernatonių žemės ūkio bendrovėje sukaupta didelė žemės dirbimo patirtis. Bendrovėje žemė dirbta įvairiais padargais ir bandytos skirtingos technologijos. Bernatonyse pirmiausiai pradėta diegti beariminė technologija. Pradžioje dirbta sekliai iki 15 cm., iš pradžių tai pasiteisino, o padidėjus augalų derlingumui ir likus daugiau šiaudų, padargai, skirti tokiam dirbimui, neįterpdavo šiaudų į reikiamą gylį. Vienaip ar kitaip 5 cm gylyje įsiterpdavo apie 80 proc. šiaudų. Sėklų įterpimo gylis taip pat 4-5 cm. Ilgainiui pūdami šiaudai slopino augalų augimą. Tuomet kai kuriuose laukuose vėl pradėta taikyti ariminė technologija, bet arimas vietomis sugadino dirvožemį, nes dažniausiai buvo ariama vėluojant. Ūkyje buvo ieškoma racionalios dirvos dirbimo technologijos. Ūkyje pasiteisino gilus (iki 25 cm) purenimas, tokia kryptimi dirbama ir toliau.

Lauko dienoje, vykusioje Jolantos Gelžinytės ūkyje (Šiaulių r.), didžiausias dėmesys skirtas dirvų ruošimo žieminiams kviečiams ypatumams ir sėjos kokybei, nes šie faktoriai turi labai didelę įtaką augalų produktyvumui.

Lauko dienoje, vykusioje Kuktų žemės ūkio bendrovėje (Marijampolės r.), daug dėmesio skirta derliaus nuėmimo aktualijoms bei darbams po derliaus nuėmimo. Susirinkę ūkininkai domėjosi, kaip tinkamai paruošti dirvą šių metų sąlygomis. Lauko dienoje dalyvavęs LŽŪU docentas Vytautas Liakas sakė, kad dirvos paruošimas tiesiogiai priklauso nuo augalų kaitos. Pirmiausiai reikia pasirinkti kultūrinius augalus, kurie optimaliai atitiktų ūkio sąlygas ir būtų ekonomiškai efektyvūs. Daugelis ūkininkų jau apsisprendė, kokius augalus augins ūkyje. Iš ūkininkų kalbų buvo galima suprasti, kad jie augins miglinius bei ankštinius javus, rapsus, cukrinius runkelius bei kukurūzus. Ūkininkams priminta, kad sėjomainos samprata neapsiriboja tik augalų rotacija atskiruose laukuose, tai ir bendros agrotechnikos sukūrimas sėjomainoje. Prieš sudarant sėjomainą, pirmiausia reikia gerai įvertinti turimų diržemių savybes. Be abejo, būtų geriausia, kad šį darbą atliktų profesionalūs konsultantai. Lauke, kuriame buvo įrengtas parodomasis žieminių kviečių bandymas, numatoma auginti žieminius rapsus.