Seminaro, vykusio 2010 12 16 VšĮ LŽŪKT (Akademija) didžiojoje salėje, tema – „Inovatyvios žieminių kviečių auginimo technologijos“. Seminaras buvo skirtas žemės ūkio srities konsultavimo specialistams. Kartu su konsultantais aptarti svarbiausi žieminių kviečių pasiruošimo žiemai bei žiemojimo klausimai. Daugelį šie klausimai būtent labiausiai domino, nes praėjusi žiema atskleidė nemažai silpnų vietų auginimo technologijose.

Lektorius LŽŪU doc. Vytautas Liakas sakė, kad žieminių kviečių žiemojimas tiesiogiai priklauso nuo augalų biologinių savybių bei daugelio kitų veiksnių, aptartų su ūkininkais lauko dienų metu. Svarbiausi veiksniai, lemiantys žieminių kviečių produktyvumą, anot lektoriaus, – dirvos drėgmė, granuliometrinė dirvožemio sudėtis, meteorologinės sąlygos ir, savaime suprantama, sėklų kokybė. Tinkamai neparuošus dirvos, labai sunku pradėti kalbėti su ūkininkais apie pasėlių produktyvumą, nes pirmiausiai nukenčia sėjos kokybė, o taip pat labai sumažėja pasėtų sėklų lauko daigumas. Lankantis ūkiuose dažnai tenka matyti nepakankamo tankumo pasėlius. Retesniuose pasėliuose dažniausiai gaunamas mažesnis derlingumas (suprantama, jei ūkininkas nebūna tam pasiruošęs). Retesniame pasėlyje augalai blogiau išnaudoja maitinamąjį plotą, blogiau išnaudoja mitybos elementus, kaip taisyklė, labiau paplinta piktžolės. Dar viena problema atsiranda prieš derliaus nuėmimą. Retesniuose pasėliuose augalai labiau krūmijasi ir dėl nesubalansuotos mitybos šoniniai ūgliai ilgiau išlieka žali ir trukdo derliaus nuėmimą.

Anot lektoriaus, pirmiausiai dėmesį ūkininkai turėtų sutelkti į dirvos gerinimo technologijų diegimą. Derlingose dirvose ir po gerų priešsėlių naudojant optimalias trąšų normas galima sumažinti sėklų normas. Tačiau konsultantų pareiga priminti, kad tada labai svarbu sėjos data. Sėjant anksti, augalai gerai krūmijasi ir galima suformuoti optimalaus tankumo pasėlį su mažesnėmis sėklų normomis. Sėjant vėliau, ši teorija netinka, nes augalai mažai krūmijasi ir formuojasi retesnis pasėlis, todėl dažniausiai didinama sėklų normą. Tačiau didinant sėklų normą, augintojai privalo žinoti, kad mažės visi derliaus struktūros elementų rodikliai – produktyvus krūmijimasis, 1000 sėklų masė bei varpos produktyvumas. Tačiau tinkamai paruošus sėklas (beicavimas, sėklų apvėlimas mikroelementais ar biologiniais preparatais) galima gerų rezultatų pasiekti ir su mažesnėmis sėklų normomis. Ūkių patirtis rodo, kad pasėjus 3 – 4 mln. ha^-1 kokybiškai paruoštų sėklų, derlingumas gautas 400 kg ha^-1 didesnis nei sėjant 5,5 mln. ha^-1 sėklų. Sėjant mažesnę, bet tinkamai paruoštų sėklų normą, gaunamas ekonominis efektas, nes sutaupoma sėklų sąskaita, o stiprūs daigai užtikrina geresnę fitosanitarinę pasėlių būklę ir reikia mažiau augalų apsaugos priemonių.

Čia pateiktas tik vienas menkas pavyzdys, kaip galima taupyti dirbant racionaliai. Pranešėjas akcentavo, kad pagrindinį dėmesį žemdirbiai turi skirti dirvožemio būklės vertinimui ir priemonių, mažinančių dirvos degradaciją, naudojimui.