Lauko dienos, vykusios J.Gelžinytės ūkyje (Šiaulių r.), tema – „Žieminių kviečių pasėlių vertinimas rudenį. Mitybos elementų koregavimas atsižvelgiant į augalų būklę ir agrometeorologines sąlygas“.

Seminare dalyvavę lektoriai dr. A.Malinauskas (LŽŪKT) ir R. Kosteckas (UAB „Kustodija“) akcentavo, kad šiuolaikinės augalininkystės sąlygomis svarbiausia suformuoti optimalų pasėlio tankumą, užtikrinantį maksimalų augalų produktyvumą vietos sąlygomis. Anot ūkininkų, jiems ūkiuose kol kas sunku užtikrinti optimalų pasėlio tankumą. Dažnai daromos grubios žemės dirbimo klaidos, sėjamos nesertifikuotos sėklos, tuomet sunku prognozuoti sėklų lauko daigumą, krūmijimosi intensyvumą ir t.t. Netinkamai paruošus dirvą, netgi inicijuojamas piktžolių dygimas ir suaktyvėja dirvoje esantys patogenai. Galima teigti, kad pasėlio produktyvumą įtakoja dirvos paruošimas, sėklų kokybė, sėklų paruošimas ir sėjos laikas bei sėklų įterpimo gylis, trąšų bei pesticidų naudojimo intensyvumas. Lauko dienoje kartu su ūkininkais diskutuota apie galimybę valdyti augalų vystymąsi rudenį, koreguojant augalų mitybą bei pasirenkant efektyvias piktžolių naikinimo technologijas.

Produktyvių stiebų skaičius ir pasėlio tankumas yra vieni pagrindinių faktorių, nulemiančių derlingumą bei ekonominį augalininkystės efektyvumą. Ūkio sąlygomis reikėjo siekti, kad rudenį sudygtų apie 350 augalų kvadratiniame metre. Lauko dienos metu nustatyta, kad kvadratiniame metre yra 370 augalų, tai reiškia, kad pasirinkta sėklų ruošimo, žemės dirbimo, tręšimo ir sėjos technologija pasiteisino. Susirinkusius ūkininkus domino sėjos gylio įtaka augalų krūmijimosi intensyvumui. Šių metų sėja buvo nelengva dėl drėgmės režimo dirvoje. Kiekvienas žino, kad tiek per didelis drėgmės kiekis, tiek per mažas sutrikdo augalų šaknų augimą, blogina augalų šakninę mitybą. Šiais metais ūkyje pasirinktas 3,5 cm sėjos gylis, dėl to apie 85 proc. augalų suformavę krūmijimosi mazgus ir tikimasi, kad krūmijimosi koeficientas bus apie 2,4. Jei būtų sėta sekliau, kiltų problemų dėl augalų išsikrūmijimo. Mūsų atveju krūmijimosi mazgas susiformuos maždaug 2,5 cm gylyje. Kadangi sėta optimaliu laiku, sekantys krūmijimosi mazgai formuosis aukščiau ir pasėjus sekliai, jie būtų arti dirvos paviršiaus ir žiemą gali iššalti. Krūmijimosi mazgo formavimosi gyliui įtakos turi ir pasėlio piktžolėtumas. Dėl konkurencijos su piktžolėmis kviečių krūmijimosi mazgas taip pat formuojasi arčiau dirvos paviršiaus, o tai blogina augalų žiemojimą. Dėl to vis labiau populiarėja herbicidų naudojimas rudenį. J.Gelžinytės ūkyje žieminiai kviečiai nupurkšti herbicidu Logran. Rudenį galima naudoti ir herbicidą Mezzo, bei jo mišinį su Boxer. Purškiant herbicidus ir pasitarus su konsultantais, galima panaudoti priemones, gerinančias augalų žiemojimą. Praktikoje pasiteisino preparatai Terra sorb foliar, Prolis, mikroelementai Molibdenit, Mn chelat, UNI PK 10-20 ir kt.

Aptarti augalininkystės klausimai J.Gelžinytės ūkyje

Lauko dienos dalyviai mokėsi vertinti žieminių kviečių pasėlio būklę

Ūkininkus domino agrometeorologinių sąlygų įtaka dirvožemio būklei bei procesams, vykstantiems dirvoje, bei dirvožemio gerinimo klausimai. Galime pasakyti, kad sveiko dirvožemio aiškinimas siejamas su ekosistemos stabilumu, kuris suprantamas įvairiai: jos gebėjimas po įvairių stresų grįžti į pirmykštę ar pusiausvyros būklę, jos patvarumas ir elastiškumas esant aplinkos poveikiui. Kadangi dirvožemį veikia gausūs antropogeniniai veiksniai, ekosistemos stabilumas yra viena iš svarbiausių jo funkcionavimo sąlygų. Dirvožemio biologinės sistemos stabilumas didėja, didėjant jos įvairovei: sudėtingesnė ir įvairesnė biosistema adaptuojasi daug greičiau negu skurdi. Dirvožemio gerinimui yra nemažai priemonių, kurios naudojamos kartu su dirvos dirbimu, duotų apčiuopiamą efektą. Šiuo metu vis labiau populiarėja biologiniai preparatai Amalgerol, Azofit, Penergetic k ir kt.

Projekto veiklų vykdytojų informacija