Pasėlių būklės vertinimas Kuktų ž.ū.b.
Lauko dienoje, vykusioje Kuktų žemės ūkio bendrovėje (Marijampolės r.), lektorius doc. Vytautas Liakas akcentavo, kad vertinant žieminių kviečių pasėlius ir norint optimizuoti augalų mitybą pirmiausiai reikia atsižvelgti į dirvožemio apsirūpinimą svarbiausiais mineralinės mitybos elementais. Prieš planuojant tręšimą, pirmiausiai įvertinamas potencialus dirvožemio derlumas, nustatomas kiekvieno judraus pagrindinio elemento (NPK) kiekis ir prognozuojama jų įtaka galimam augalų produktyvumui. Teorinis vertinimas atliekamas galvojant, kad bus optimalus drėgmės režimas, kiti mitybos elementai nebus limituojantis veiksnys. Tačiau praktikoje drėgmės režimas gali kisti. Kintančio klimato sąlygomis tam tikrais laikotarpiais gali būti drėgmės perteklius arba pasireikšti sausra arba drėgmės kiekis bus artimas optimaliam. Keičiantis sąlygoms, kinta ne tik fotosintezės intensyvumas ir biologinės masės prieaugis, bet ir mineralinės mitybos intensyvumas.
Kiekvienas žino, kad svarbiausias augalų mitybos elementas yra azotas. Reikia prisiminti, kad apie 98 proc. dirvoje esančio azoto yra organinės kilmės ir augalams prieinamas būna tuomet, kai jis išlaisvinamas vykstant organinių liekanų mineralizacijai. Kadangi mineralizacija yra biologinis procesas, tai jo greitis priklauso nuo dirvoje esančios drėgmės kiekio bei biologinio dirvos aktyvumo. Dėl to šiandien daug dėmesio skiriama biologiniams preparatams, skatinantiems biologinius procesus. Iš tokių preparatų būtų galima paminėti inovatyvius biologinius preparatus Amalgerol, Azofit, Penergetic k bei įvairius humatus. Lauko augalai labiausiai reaguoja į azoto trąšas. Šį rudenį labai silpnai vystosi žieminiai kviečiai, todėl yra ūkininkų, kurie susigundė kviečius papildomai patręšti azoto trąšomis. Rudenį toks tręšimas augalams netgi kenksmingas, nustatyta, kad taip patręšti augalai praranda atsparumą žiemos sąlygoms. Šiemet nustatyta, kad patręšus papildomai azoto trąšomis, šiai dienai augalai tesukaupę 11 – 12 proc. sausųjų medžiagų, kai tuo tarpu netręšti sukaupę 14 – 15 proc.
Kitas labai svarbus elementas – fosforas, esantis mineralinių ir organinių fosfatų formoje. Fosforo įsavinimas priklauso nuo fizinių, fizinių-cheminių dirvožemio savybių, dirvos temperatūros, dirvos užmirkimo, biologinio aktyvumo ir kitų faktorių. Fosforo trūkumo požymiai labai greitai pastebimi, šlapioje ir šaltoje dirvoje augalų lapai įgauna violetinį atspalvį. Žieminiai kviečiai pakankamai jautrūs fosforo trūkumui pirmais augimo tarpsniais. Todėl labai gerai, kai sėjant kartu su sėkla įterpiamos tam tikros sudėties trąšos. Fosforas dalyvauja energinių medžiagų apykaitoje bei grūdinimosi procese. Tokiais atvejais, jei leidžia meteorologinės sąlygos pasiteisina augalų apipurškimas fosforo trąša Fostar. Po purškimo išnyksta fosforo trūkumo požymiai bei nustatyta, kad augalai sukaupia daugiau sausųjų medžiagų. Taip pat fosforo trūkumas pasireiškia sausringu laikotarpiu.
Kalio junginiai dirvoje būna skirtingo augalams prieinamumo. Tirpaus kalio kiekis dirvos tirpale priklauso nuo dirvos apsirūpinimo kaliu. Esant drėgnesniam dirvožemiui, prieinamo kalio kiekis bus didesnis. Sausesnėse dirvose kalio augalai įsavina mažiau. Dėl to esant sausringam laikotarpiui, pasiteisina augalų apipurškimas PK trąšomis. Vienos iš tokių, kurias dažnai naudoja ūkininkai – UNI PK 10-20 arba UNI PK 10-18.
Arūnas Vasiliauskas (UAB „Kustodija“ sakė, kad ūkininkai turėtų daugiau skirti biologinių preparatų naudojimui. Ūkininkai taip priprato prie cheminių priemonių, kad pamiršo jog dirvožemis gyvas. Mikroorganizmai dirvoje iki šiol buvo daugiau naikinami trąšomis ir pesticidais, o šiais metais jų efektyvumą sumažino dar ir nepalankios sąlygos. Po šių metų pastebima, kad esminiai sumažėjo dirvos biologinis aktyvumas. Jau šiais metais žemdirbiai pastebėjo, kad panaudojus biologinius preparatus (vienas iš jų Amalgerol) pagerėja augalų būklė, o ji tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio būklės.
Ūkio vadovas Antanas Jasiulevičius pastebėjo tiesioginį azoto trąšų efektyvumo ryšį su drėgmės režimu ir atvirkštinį su dirvos derlumu. Dėl to šiais metais vyraujant drėgniems orams, didesnės azoto trąšų normos mažintų augalų žiemojimo tikimybę. Jo nuomone, fosforo trąšų efektyvumas gali būti pakankamai aukštas ir fosforinguose dirvožemiuose, o kalio efektyvumas labiau pasireiškia mažai kalinguose dirvožemiuose. Norint optimizuoti augalų mitybą, pirmiausiai reikia įvertinti daug faktorių, priešingu atveju – tręšimas gali būti neefektyvus ir netgi ekonomiškai netikslingas.


Vietos sąlygomis, žieminiai kviečiai pasėti optimaliu laiku, tačiau nepakako šilumos, kad kviečiai normaliai išsikrūmytų. Anot A.Jasiulevičiaus (centre), svarbiausia buvo nepavėluoti purškimo Boxer ir Logran mišiniu. Piktžolės sunaikintos, belieka dar išpurkšti Terra sorb foliar augalų sustiprinimui.
Žieminių kviečių lauke apžiūrėję pasėlį, dalyviai nusprendė, kad jei dar laikysis teigiama orų temperatūra kviečius dar verta apipurkšti preparatu Prolis, turinčiu 95 proc. prolino, o ši amino rūgštis tiesiogiai atsakinga už augalų atsparumą nepalankioms augimui sąlygoms. Bandyme žieminiai kviečiai dar bus apipurškiami preparatu Terra sorb foliar.
Projekto veiklų vykdytojų informacija








