Pastaruoju metu spaudoje daug kalbama apie atšiaurias ateinančios žiemos sąlygas. Žemdirbius tai ypač neramina, nes jau dabar matyti, kad augalai žiemai tinkamai nepasiruošė. Lektorius doc. Vytautas Liakas atkreipė dėmesį, kad jei ir toliau nebus kreipiamas dėmesys į augalų būklę ir dirvų ruošimą bei sėją, nereikės atšiaurių žiemų, augalai ir taip neišgyvens. Augalų atsparumas žiemai pirmiausiai priklauso nuo augalų veislių. Bene svarbiausias veiksnys, turintis įtakos žiemojimui, yra augalų atsparumas šalčiui – savybė išgyventi, esant žemesnei negu 0° C temperatūrai. Atsparumas šalčiui nėra pastovus kriterijus, jis viso sezono metu kinta. Prieš žiemą, krentant oro temperatūrai, augalų atsparumas šalčiui palaipsniui didėja – augalai grūdinasi. Pavasarį atsparumas šalčiui pradeda silpnėti.

Pastarieji metai taip išlepino, kad pradėta nekreipti dėmesio į veislių žiemkentiškumą. Dažniausiai tik klausiama ar veislė derlinga, o derlingoms veislėms reikalingos ir specifinės technologijos. Atsparumas žiemai taip pat priklauso nuo dirvožemio tipo, dirvos dirbimo, tręšimo, augalų apsaugos priemonių naudojimo, augalų išsivystymo vegetacijos pabaigoje. Taip pat labai svarbu, kokioje vietoje randasi ūkis, kokia formuosis sniego danga, koks dirvos drėgmės režimas, kaip laukas apsaugotas nuo vėjų ir t.t. Ūkininkas turėtų suprasti, kad dirvožemis yra gamtos kūnas, turintis gyvų ir negyvų kūnų savybių. Būtent dirvožemio, kaip gyvos sistemos, sampratą turėtų vystyti darnoje su gamta esantis ūkininkas.

Ūkininkai sunerimę, kad nemažai žieminių kviečių pasėlių atrodo skurdokai. Jei augalai skursta ir yra matyti mineralinės mitybos sutrikimo pažymių, tai nebūtinai reiškia, kad dirvožemyje nėra reikiamų elementų. Daug augalams, jų augimo metu, iškilusių mineralinės mitybos problemų įtakoja nepalankūs klimatiniai veiksniai: atšalimai, sausros, užmirkimai ir kita. Šiuo atveju doc. V.Liakas akcentavo dirvos suslėgimo problemą. Dėl susislėgimo dirvoje pradeda trūkti deguonies augalų šaknims, atsiranda anaerobiniai metabolitai, kurie veikia kaip šaknų augimo inhibitoriai. Dirvožemyje labai sumažėja sliekų. Sunkesniuose dirvožemiuose dėl dirvos suslėgimo dar labiau pablogėja augalų aprūpinimas fosforu. Dirbant sunkesnius dirvožemius, nori nenori atsiranda grumstų, pablogėja drėgmės režimas, o augalai neįsavina kalio.

Diskusijos apie žieminių kviečių būklę

Ūkininkai pastebėjo, kad šiais metais dėl dirvos suslėgimo nukentėjo sėjos kokybė, o tai tikrai nepagerins augalų žiemojimo. Lauko dienoje dalyvavęs ūkininkas Saulius Stirna sakė, kad pastebėjo, jog suslėgtuose dirvožemiuose ilgiau išsilaiko ligų sukėlėjai, o silpniau augančius augalus labai greitai apninka ligos, ypač jei nesilaikoma sėjomainos reikalavimų. Ūkininkas taip pat sakė, kad suslėgtame dirvožemyje daugiau piktžolių. Logiška, nes kai kultūriniai augalai auga lėčiau, juos nustelbia piktžolės, nes jos geriau pakelia dirvožemio suslėgimą. Piktžolės labai neigiamai veikia kviečių žiemkentiškumą. Nors piktžolės atrodo smulkios, tačiau dėl konkurencijos žieminiai kviečiai krūmijimosi mazgą formuoja arčiau dirvos paviršiaus, o tai gali būti lemiamas veiksnys. Ponas Saulius sakė jau pradėjęs taikyti neariminę technologiją. Žieminiams kviečiams dirvą kultivatoriumi Horsch purena 20 – 25 cm gyliu, o rapsams – 30 cm. Pastebėjo, kad dirvožemis mažiau susislegia, lyginant su arimine technologija, nes dirvos paviršiuje lieka šiaudų. Šiaudai apsaugoja dirvą nuo suslėgimo, kurį sukelia lietus, antra – šiaudų danga neleidžia išgaruoti drėgmei ir kai dirva sušyla joje intensyviau vyksta biologiniai procesai.

Apžiūrėta inovatyvi žemės dirbimo ir sėjos technika.

Diskutuojant prieita išvados, kad dabartinės technologijos leidžia greičiau atstatyti biologinius procesus dirvoje. Ir kas tai supras – greičiau pasieks geresnių ekonominių rezultatų. Plačiausiai šiuo metu naudojami preparatai Amalgerol, Azofit, Penergetic k. Biologiškai aktyviame dirvožemyje esminiai pagerėja augalų žiemojimo sąlygos.

Projekto veiklų vykdytojų informacija