Paskutinės 2010 m. organizuotos lauko dienos vyko Kuktų žemės ūkio bendrovėje (Marijampolės r.) ir Jolantos Gelžinytės ūkyje (Šiaulių r.). Šiais metais lauko dienų tema apie žieminių kviečių žiemojimą sutapo su augalų vegetacijos pabaiga. Dėl to ūkininkams buvo įdomu sužinoti, kokios augalų žiemojimo galimybės, nes kiekvienas pastebi, jog augalai silpniau pasiruošę sutinka žiemą nei ankstesniais metais. J.Gelžinytės ūkyje vykusioje lauko dienoje dalyvavęs VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantas dr. Alfonsas Malinauskas sakė, kad apie augalų žiemojimą reikia pradėti galvoti renkantis veisles, priešsėlius, ruošiant sėklas, dirbant žemę ir sėjant. Nėra svarbiausių ir mažiau svarbių veiksnių. Vyraujant permainingiems orams svarbus kiekvienas veiksnys ir augalų pasiruošimas žiemai bus tiek stiprus, kiek bus stipri silpniausia ūkyje taikomos technologijos grandis.

Doc. Vytautas Liakas pabrėžė, kad būsimas augalų produktyvumas tiesiogiai priklausys nuo aplinkos veiksnių kritiniais augalų augimo periodais. Antai pirmame organogenezės etape labai svarbus vandens kiekis, nes tik sudrėkusios, išbrinkusios sėklos dygsta tolygiai. Besiformuojant gemalui ant motininio augalo, nepalankūs veiksniai gali būti temperatūra, oro ir dirvožemio tarša. Optimalios augalų augimui sąlygos šiame etape nulemia pasėlio tankumą – vieną svarbiausių pasėlio produktyvumo rodiklių. Šiais metais drėgmės lyg ir užteko, tačiau kai kuriuose ūkiuose dėl nekokybiško dirvos paruošimo žieminiai kviečiai dygo netolygiai.

Antrame organogenezės etape, kai augimo kūgelyje formuojasi bamblių ir tarpubamblių pradmenys, augalai labai jautrūs temperatūros režimui ir drėgmei. Optimalios augalų augimui sąlygos šiame etape nulemia krūmijimąsi, augalų aukštį, lapų skaičių. Šį rudenį daugiausiai vyravo minimalios orų temperatūros, dėl to reikia galvoti, kad pavasarį prireiks skatinti augalų augimą.

Herbicidais sunaikintos pabiros bei piktžolės taip pat gerina žieminių kviečių žiemojimą

Trečiame organogenezės etape esant nepalankiam dienos ilgumo režimui ar per ilgai jam užtrukus, esant drėgmės trūkumui gali susidaryti prielaidos mažesniam nei įprasta varpų kiekiui susiformuoti, taip pat jos gali neišsivystyti. Šis etapas sutampa su krūmijimusi, vegetatyvinės masės augimu, todėl labai svarbus mineralinės mitybos subalansavimas ir lygis. Optimalios augalų augimui sąlygos šiame etape nulemia varpos narelių, varpučių ir žiedų skaičių varpoje. Dėl to bandymuose daug dėmesio skirta augalų mitybos optimizavimui. Dėl susidariusių nepalankių aplinkos sąlygų pastebėta, kad augalai neskuba krūmytis. Remiantis ankstesnių metų patirtimi, žieminiai kviečiai apipurkšti laisvųjų amino rūgščių preparatu Terra sorb foliar. Baigiantis vegetacijai galima teigti, kad purškimas pasiteisino. Įvertinus pasėlių būklę nustatyta, kad žieminių kviečių krūmijimosi koeficiantas 1,5 – 2,0 ir tokių augalų apie 42 proc., kai tuo tarpu nepurkštuose – tokių augalų 21 proc.

Naudotos priemonės skatino krūmijimąsi bei šaknų augimą

Spėjama, kad augalų išsikrūmijimas didelės reikšmės žiemojimui neturės, tačiau reikia įsidėmėti, kad pavasarį bus būtinas ankstyvas tręšimas NPK trąšomis, o kai tik bus galima su purkštuvu įvažiuoti į lauką, bus naudojamos laisvosios amino rūgštys bei mikro elementai, skatinantys generatyvinių organų vystymąsi.

Projekto vykdytojų informacija