Pasėlių priežiūra pavasarį priklauso nuo augalų būklės, kuomet jau galima atpažinti žuvusius augalus nuo sveikų ir prognozuoti pasėlio produktyvumą. Priklausomai nuo dabartinio pasėlio tankumo ir galimo tiesiogiai priklausys tolimesnė agrotechnika ir jos intensyvumas. Ilgamečiais stebėjimais nustatyta, kad jei pavasarį randama apie 250 – 300 augalų kvadratiniame metre, reikia taikyti technologijas, skatinančias krūmijimąsi, ir tuomet galima suformuoti iki 600 stiebų kvadratiniame metre tankumo pasėlį, o vėliau, priklausomai nuo augalų išsivystymo ir priežiūros, priklausys derlingumas. Šį pavasarį žieminių kviečių pasėliai daugelyje vietų išretėję, o augalai išsekę nuo permainingų meteorologinių sąlygų. Pastebėjome, kad kai kuriuose pasėliuose randama ir 150 augalų m². Tokiame pasėlyje galima tikėtis, kad pavyks pasiekti 400 stiebų/ m² pasėlio tankumą, nes bus paskatintas krūmijimasis.

Ūkių, kuriuose įrengti parodomieji bandymai, vadovai sako, kad šiais metais, nežiūrint sunkių sąlygų, žieminiai kviečiai pasėti optimaliu laiku. Darbai atlikti laiku dėl to, kad žieminių kviečių priešsėlis buvo žieminiai ir vasariniai rapsai ir pasirinkta neariminė žemės dirbimo sistema. Tačiau įvertinus tai, kad dirvoje susidarė drėgmės perteklius ir gali prasidėti anaerobiniai procesai ir dirvoje atsirasti daugiau patogenų, nuspręsta sėti didesnes sėklų normas (4,5 – 5,0 mln. daigių sėklų ha^-1). Pasirinkta dirvos dirbimo technologija užtikrino gerą dirvožemio aeraciją ir optimalų sėklų kontaktą su dirvožemiu, sėklų lauko daigumas siekė 90 proc. Be abejo, reikšmės turėjo kokybiški beicai. Įvertinus pasėlio tankumą sudygus, nustatyta, kad ūkiuose suformuotas 4,0 – 4,5 mln. ha^-1 augalų pasėlio tankumas. Palankūs orai nestabdė augalų vystymosi ir augalų išsivystymas spalio mėnesio pirmą savaitę atitiko daugiamečius.

Kadangi šiais metais kritulių kiekis gegužės – rugpjūčio mėnesiais gerokai (2,0 – 2,5 karto) viršijo daugiamečius rodiklius, susidarė neįprasta situacija nuimant derlių ir ruošiant dirvas žiemkenčių sėjai. Bernatonių ž.ū.b. praktika ir patirtis leido optimaliu laiku nuimti žieminių rapsų ir žieminių kviečių derlių, todėl didžiausias dėmesys sutelktas žemės dirbimui. Ūkio praktika rodo, kad esant tokiam drėgmės kiekiui lyg geriau arimas, bet ankstesnių metų patirtis parodė, kad tai klaidinga nuomonė. Ariant vagos dugne formuojasi plonas, vandeniui nepralaidus sluoksnis. Aišku iš karto, kad sugadinama kapiliarų sistema, tik ne kiekvienas žemdirbys tai pastebi. Vėliau pradžiūvus dirvos paviršiui, važiuojama su technika ir lyginamas paviršius bei atliekami kiti dirvos paruošimo darbai. Sunki technika dar labiau suslegia dirvožemį. Sekančiais metais pastebimi skurstantys augalai, o juos gelbėjant išleidžiami nemaži pinigai. Todėl šių metų sąlygomis nutarta mažinti važiavimų per lauką skaičių. Buvo pasirinkta gilus purenimas skutikliu Horsch Tiger MT, sudygusių pabirų purškimas neatrankinio veikimo herbicidais, trąšų išbėrimas trąšų barstykle Amazone ir sėja su sėjamąja Horsch Pronto DC. Sutaupyta priešsėjinio žemės dirbimo sąskaita, nes sėjamoji turi dvi eiles diskų, kurie puikiai paruošia sėklų guolį.

Ūkininkai sako, kad susiklosčius ekstremaliai situacijai pradedama galvoti apie racionalius sprendimus, kuriais būtų galima sumažinti nuostolius. Artėja žieminių kviečių sėja, o sąlygos daugelyje rajonų neįprastos. Sėti, kad tik būtų pasėta, tikrai neverta, – sako ūkių, kuriuose vykdomi parodomieji bandymai pagal projektą „Inovatyvios žieminių kviečių auginimo technologijos konkurencingos produkcijos gamybai prekiniuose ūkiuose“, vadovai bei savininkai. Žieminiai kviečiai išlieka vienais pagrindinių augalų ir kai kas galvoja plėsti plotus. Gal geriau plotų neplėsti, o didinti augalų produktyvumą? Plotų plėtimas reikalauja nemažai papildomų išlaidų, – sako jaunoji ūkininkė iš Šiaulių r. Jolanta Gelžinytė. Ūkyje sukaupta nemenka patirtis ir galima pasakyti, kad žieminių kviečių derlingumą galima padidinti taikant progresyvias moksliniais tyrimais pagrįstas žieminių kviečių auginimo technologijas.

Kuktų žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Jasiulevičius – patyręs agronomas. Jo nuomone, šie metai buvo tikras išbandymas žemdirbiams ir dar neaišku, kas laukia ateityje. Dar reikia nukulti vasarinius rapsus, nukasti cukrinius runkelius, paruošti dirvas žiemkenčių sėjai. Viską reikia atlikti labai atidžiai, nes sinoptikai prognozuoja šaltą žiemą. Praėjusi žiema irgi parodė, kad reikia rimtai ruoštis netikėtumams. Meteorologinės sąlygos priminė, kad smulkmenų augalininkystėje nebūna. Daugelis pastebėjo, kad derlingumui įtakos turėjo ir veislės, ir sėjos laikas, ir, be abejo, auginimo technologija. Ankstyvos veislės buvo derlingesnės nei vėlyvos, nes ankstyvas veisles sausra užklupo vaškinės brandos pradžioje. Panašios tendencijos buvo ir skirtingo sėjos laiko laukuose. Didesnis derlingumas buvo ankstyvos sėjos pasėliuose.

Bernatonių žemės ūkio bendrovėje sėjami žieminiai rapsai, tačiau daug dėmesio skiriama plotų ruošimui žieminiams kviečiams. Kaip sakė bendrovės vadovas, dirvožemis – gyvas organizmas, todėl netinkamai su juo elgiantis jis gali mirti. Visa gyvybės įvairovė esanti dirvoje gyvena, maitinasi, kvėpuoja, dauginasi ir išnyksta užleisdama vietą kitiems. Veikiant fermentams, kuriuos išskiria įvairūs mikroorganizmai, suyra organinės liekanos ir susidaro nauji junginiai. Tuomet vienus mikroorganizmus keičia kiti. Anot ž.ū.b. Bernatoniai vadovo Viliaus Viskonto, svarbiausias žemdirbio uždavinys pasirūpinti dirvoje gyvenančiais mikroorganizmais, kurie vėliau padės augalams apsirūpinti būtiniausiais mitybos elementais.

Daugelis žemdirbių ūkiuose noriai diegia inovacijas, tačiau kartais pastebima, kad pritrūksta kantrybės užbaigti pradėtą darbą, o kartais įgyvendinti idėją sutrukdo nekompetentingas patarimas, – sako Kuktų žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Jasiulevičius. Jo nuomone, reikia nebijoti rizikuoti diegiant naujoves ir į augalininkystės verslą žiūrėti kūrybiškai.

Pelningai auginant žieminius kviečius, labai svarbu tinkamiausiu laiku nuimti derlių. Gali būti taip, kad dalis grūdų derliaus bus nepakankamos brandos, o dalis – perbrendusi. Javapjūtės sėkmė labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Gamta dažnai būna neprognozuojama, dėl to pjūties negalima pradėti tinkamiausiu laiku.

Javapjūtė – įtemptas laikotarpis žemdirbiams. Tai darbas, reikalaujantis maksimalaus tikslumo ir organizuotumo. Būtina išnaudoti turimos technikos galimybes, nes derlių reikia nuimti greitai ir su mažiausiais nuostoliais. Kalbant apie grūdų brandą ir derliaus nuėmimo laiką, nuomonės būna subjektyvios. Agronomų teoretikų ir agronomų praktikų nuomonės apie žieminių kviečių brandą skirtingos. Visi augintojai nori, kad žieminių kviečių grūdai būtų subrendę, daigūs, vienodo didumo ir vienodos spalvos. Išoriniai grūdų požymiai atspindi jų kokybės rodiklius.

Rezultatai

Produktyvaus pasėlio suformavimas – vienas iš svarbiausių uždavinių. Didesnis derlingumas yra vienas pagrindinių fitocenozių tikslų, nes reikia nugalėti konkurenciją su kitomis rūšimis, esančiomis toje pačioje erdvėje. Todėl didesnio derlingumo siekimas sutampa su procesais, vykstančiais gamtoje, ir neprieštarauja gamtos dėsniams.

Vykdant parodomuosius bandymus pagal projektą „Inovatyvios žieminių kviečių auginimo technologijos konkurencingos produkcijos gamybai prekiniuose ūkiuose“ Nr. 1PM-PV-09-1-001504-PR001 didelis dėmesys kreipiamas žieminių kviečių derliaus struktūros elementų formavimui. Lauko augalų produktyvumą labiausiai veikia dvi faktorių grupės: meteorologiniai ir technologiniai faktoriai. Siekiant nustatyti realius derliaus struktūros rodiklius, reikia įvertinti net mažiausius derliaus struktūros elementų pokyčius. Detalus žieminių kviečių produktyvumo stebėjimas reikalingas morfologinei ir tikslinei derliaus struktūros elementų kontrolei.