Ūkiuose, kuriuose įrengti demonstraciniai bandymai (Kuktų ž.ū.b. Marijampolės r., Bernatonių ž.ū.b. Kauno r., J. Gelžinytės ūkis Šiaulių r.) bazinis žieminių kviečių derlingumo rodiklis – pasėlio tankumas. Pasėlio tankumas apjungia eilę smulkių rodiklių. Pirmiausiai jis priklauso nuo augalų skaičiaus ploto vienete ir krūmijimosi koeficiento. Padidinus vieną, kitas mažėja. Pasėliuose, kuriuose tankumas didesnis nei 400 – 500 augalų kvadratiniame metre, krūmijimosi koeficientas retai kada viršija 1,5. Įvertinus dirvožemio bei kitus aplinkos veiksnius, optimalus pasėlio tankumas turėtų būti 500 – 700 stiebų. Formuojant pasėlio tankumą augalų skaičiaus sąskaita, sumažėja krūmijimosi reikšmė, nes dažniausiai formuojasi vienas stiebas. Pasėliuose, kuriuose lieka mažiau augalų (200 – 300 vnt. m^-2) (arba toks tankumas formuojamas specialiai), įdiegus aukštąsias augalininkystės technologijas, pagrindinis vaidmuo tenka krūmijimuisi. Minėtuose ūkiuose buvo planuojama, jei po nepalankios žiemos žieminių kviečių bazinis tankumas bus nepakankamas arba augalai bus nusilpę, naudojant agrotechnines priemones pasėlio tankumą kompensuoti krūmijimusi – krūmijimosi koeficientas turėtų būti 2 – 3. Žieminiai kviečiai buvo apipurkšti laisvųjų amino rūgščių preparatu Terra sorb foliar – 1,0 l ha^-1, mikroelemento Tytanit – 0,2 l ha^-1 ir skystosios trąšos UNI PK 10-18 – 1,0 l ha^-1 deriniu. Suformavus optimalų tankumą pavasarį dar negalima garantuoti, kad jis išliks iki vegetacijos pabaigos, nes pasėlio tankumas nepastovus rodiklis, jis kinta vegetacijos eigoje. Daugiausiai augalų arba stiebų žūsta pavasario – vasaros vegetacijos eigoje. Kai kuriais atvejais gali žūti trečdalis augalų. Todėl labai svarbu agrotechninėmis priemonėmis mažinti piktžolių kiekį. Apsaugoti pasėlius nuo išgulimo, ligų ir kenkėjų. Likusių po pavasario – vasaros vegetacijos augalų (stiebų) skaičius išreiškiamas išlikusių iki pjūties ir augalų buvusių pavasarį santykiu.

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad J.Gelžinytės ūkyje įrengtame bandyme išliko vidutiniškai 550, Bernatonių ž.ū.b. - 630, Kuktų ž.ū.b. - 580 produktyvūs stiebai kvadratiniame metre.

Suformavus optimalų pasėlio tankumą žieminių kviečių derlingumas priklauso ne tik nuo produktyvių stiebų skaičiaus, bet ir nuo varpos produktyvumo. Varpos produktyvumas ypač svarbus tais atvejais, kai nustatoma, kad sumažėjo pasėlio tankumas, tuomet šis rodiklis kompensuojamas kitu besiformuojančiu vėliau rodikliu – didinamas varpos produktyvumas. Netgi pasėlio tankumui sumažėjus iki 300- 400 stiebų m^-2, agrotechninėmis priemonėmis varpos produktyvumą galima padidinti iki 1,5 g. Tai būtų tolygu pasėlio tankumui 400 – 600 stiebų m^-2 ir varpos produktyvumui 1,0 g. Žieminių kviečių apsivaisinimui sąlygos buvo nepalankios, todėl bandymuose papildomam tręšimui plaukėjimo tarpsniu buvo naudojamas laisvųjų amino rūgščių Terra sorb foliar – 1,0 l ha^-1, Plonvit javams – 2,0 l ha^-1, Tytanit – 0,2 l ha^-1, Cu chelat – 0,5 kg ha^-1 ir Mn chelat – 0,5 kg ha^-1 derinys. Didėjant pasėlio tankumui, grūdų masė mažėja dėl augalų konkurencijos. Didžiausias derlingumas pasiekiamas optimizavus abu rodiklius. Todėl ūkiuose pieninės brandos pabaigoje žieminiai kviečiai apipurkšti karbamido – 30 kg ha^-1 ir kalio trąšos Alkalin K 300 – 1,0 l ha^-1 deriniu. Įvertinus karštų orų neigiamą poveikį augalams papildomai pridėtas 1,0 g ha^-1 amino rūgšties prolino, turinčio preparato Prolis. Šis purškimas ne tik padidina grūdų masę, bet padidina baltymų bei glitimo kiekį grūduose.

Prieš nuimant derlių beliks įvertinti biologinį žieminių kviečių derlingumą, o nuėmus derlių – faktinį.