Ūkiuose taikomos įvairios derliaus nuėmimo technologijos: piktžolėtuose ir netolygiai bręstančiuose pasėliuose panaudojami neatrankinio veikimo herbicidai (tai – ne pats tinkamiausias būdas suvienodinti brandą); pasirenkamos skirtingo brendimo veislės; vegetacijos eigoje taikomos skirtingo intensyvumo technologijos. Pastaruoju metu labai populiaru stebėti meteorologų prognozes ir planuoti javapjūtės eigą. Javapjūtės sėkmė tiesiogiai priklauso nuo pasėlių būklės. Svarbu, kad pasėliai būtų neišgulę, nepiktžolėti, grūdai švarūs, subrendę ir pakankamai sausi.

Kuktų ž.ū.b. vadovo Antano Jasiulevičiaus nuomone, blogiausia, kai javai sugula. Atlikus laboratorinį grūdų pavyzdžių tyrimą nustatyta, kad grūdų iš sugulusio pasėlio laboratorinis daigumas buvo 88,6 proc., o grūdų iš parodomojo bandymo – 97,8 proc. „Tačiau daug ką galima žinoti ir norėti atlikti darbus laiku, bet gamta dažnai pakoreguoja savaip“, – sako Antanas Jasiulevičius. Blogiausiai, kai lietus prasideda grūdams subrendus, tuomet pagrindiniai kokybės rodikliai gali pablogėti 4 – 6 proc. ir per labai trumpą laiką. Stikliški beveik permatomi grūdai tampa šiurkščiais ir blankiais.

Įvertinus grūdų brandą, žieminiai kviečiai parodomąjame bandyme (Kuktų ž.ū.b.) buvo nukulti liepos 26 d. Grūdų branda – labai svarbus faktorius, pasirenkant nuėmimo laiką, nes nuo jos dalinai priklauso grūdų kokybė. Vertinant grūdų brandą ir grūdų stikliškumą bandyme, nustatyta, kad likus 4 dienoms iki pilnosios brandos 60 proc. grūdų buvo stikliškos konsistencijos, o 40 proc. – miltiškos. Pilnosios brandos tarpsniu – 62 ir 38 proc. atitinkamai. Palikus žieminių kviečių lopinėlį tolimesnei brandai, nustatyta, kad perbrendusiuose grūduose buvo 58 proc. stikliškos ir 42 proc. miltiškos konsistencijos grūdų.

Grūdų masė, praeidama per kombaino kūlimo aparatą, veikiama fiziškai. Sausi grūdai atsparūs spaudimui, bet lengviau pažeidžiami nuo smūgių. Jei neskyla pats grūdas, tai pažeidžiamas apsauginis grūdo sluoksnis ir pro tuos pažeidimus lengvai patenka patogenai. Drėgni grūdai atsparesni smūgiams, bet lengviau suspaudžiami. Blogiausia, kad spaudžiant gemalinis skydelis atsiskiria nuo endospermo, dėl to nukenčia sėklų daigumas. Mechaninis grūdų pažeidimas derliaus nuėmimo metu aktyvuoja fiziologinius procesus gemale, padidėja kvėpavimo energija ir grūdai gali dalinai baigti ramybės periodą. Todėl labai svarbu tinkamai nustatyti fiziologinę grūdų brandą. Kol grūdai fiziologiškai nesubrendę, jie nepraranda ryšio su augalo vandens indais, kuriais formuojantis grūdams tekėdavo maisto medžiagos. Grūdams subrendus, jie atsiskiria prisitvirtinimo vietoje kamštiniu audiniu. Kuliant per anksti, nutrūksta vandens indai ir pažeidžiamas gemalas, todėl, jau nuimant derlių, gali sumažėti sėklų daigumas. Kuliant sausus grūdus, rekomenduojama sumažinti kuliamojo aparato apsisukimus, kad neskaldytų grūdų, o kuliant drėgnus – padidinamas tarpas tarp būgno ir pobūgnio ir padidinami sūkiai bei sumažinamas kombaino važiavimo greitis.

Grūdų derlingumas yra labai svarbus faktorius, bet svarbiausia – grūdų kokybė. Baltymų ir glitimo kiekis grūduose priklauso nuo augimvietės dirvožemio savybių, auginimo agrotechnikos bei meteorologinių sąlygų. Deja, kintančio klimato sąlygomis, meteorologinių sąlygų poveikis kokybės rodikliams tampa svarbesniu faktoriumi nei agrotechnika.

Projekto veiklų vykdytojų informacija