Kaip pasiekti planuojamą augalų produktyvumą su mažiausiomis išlaidomis? Tai klausimas, dominantis beveik visus ūkininkus. Sakoma, kad siekiant tikslo visos priemonės pateisinamos. Tačiau šiuo atveju šis posakis netinka, nes siekiama geriausio rezultato ir stengiamasi išsaugoti ir netgi pagerinti dirvos savybes. Dėl to formuojant augalų produktyvumą būtina atsižvelgti į augalų mitybos poreikius, piktžolių bei ligų plitimą bei jų daromą žalą. Pastaruoju metu mokslininkai nuolat akcentuoja būtinybę saugoti dirvožemio savybes. Dirvožemis yra pagrindinė žmonių gyvenimo ir gerovės palaikymo sistema. Juose įsitvirtina augalų šaknys, jie turi savyje augalams būtino vandens ir maisto medžiagų – priešingu atveju, žemės paviršius būtų kaip Marso. Dirvožemyje gyvena milijardai mikroorganizmų, vykdančių biochemines transformacijas, pradedant atmosferinio azoto fiksacija ir baigiant organinės medžiagos suardymu.

Prasidėjo spalio antroji pusė. Vidutinė paros orų temperatūra tapo žemesnė nei 6^°C, tai yra žemesnė nei kritinė temperatūra, kada augalų fotosintezės procese sukuriamų sausųjų medžiagų kiekis jau nepadengia jų kvėpavimo sąnaudų. Tiesa, augalai dar auga, bet jų masė nedidėja. Žiemkenčių pasėliuose vyksta intensyvus sausųjų medžiagų judėjimas iš lapų į šaknis, krūmijimosi mazgą (javai) ar augimo kūgelį (rapsai). Šiuo laiku nepatartina naudoti jokių augimą skatinančių priemonių, nes priešingu atveju blokuojamas užsigrūdinimo žiemai procesas. Todėl reikia sustabdyti visus pasėlių purškimus trąšomis ar pesticidais. Tačiau yra preparatų, kurie naudojami likus dviems savaitėms iki vegetacijos pabaigos. Tai laisvųjų amino rūgščių preparatas Terra sorb foliar arba prolino rūgšties preparatas Prolis. Minėti preparatai optimizuoja augaluose vykstančius fiziologinius procesus ir pagerina augalų pasiruošimą žiemojimui. Pasirenkant preparatus atsižvelgiama į pasėlių būklę.

Ūkiuose baigiami pjauti vasariniai javai ir pradedami kulti vasariniai rapsai. Labai sparčiai sėjami žieminiai rapsai ir jau pasėti pirmieji hektarai žieminių miežių. Praėjusių dvejų metų patirtis, kai žuvo beveik pusė žieminių javų, rodo, kad svarbiausias rūpestis - rudenį užtikrinti augalų žiemkentiškumą. Nustatyta, kad žieminiai kviečiai geriausiai būna pasiruošę žiemai, kai augalai yra stiprūs, sveiki ir gausiai išsikrūmiję, o augalo masė (kartu su šoniniais ūgliais) siekia 0,35-0,40 g SM. Be to labai svarbu, kad krūmijimosi mazgas nebūtų pakilęs daugiau kaip 20 mm nuo žemės paviršiaus. Apie pasiruošimą žiemai galima spręsti pagal sausųjų medžiagų kiekį lapuose, stiebuose bei krūmijimosi mazge rudens vegetacijos pabaigoje. Lapuose turėtų būti nemažiau kaip 22 % SM, o krūmijimosi mazge – 22-24 %. Todėl, siekiant padidinti žieminių javų peržiemojimo tikimybę, būtina dalinai pakeisti žieminių javų auginimo agrotechniką rudens vegetacijos metu.

Bręstant šių metų žieminių kviečių derliui, ūkininkai jau galvoja apie sekančių metų pasėlių produktyvumo formavimo ypatumus. Suprantama, kad pirmiausiai dar reikia nuimti šių metų derlių. Karšti orai kiek pakoreguos javapjūtės pradžią. Prasčiau prižiūrimuose pasėliuose derliaus nuėmimą ūkininkai pradės savaite anksčiau nei įprasta, o tinkamai prižiūrėtuose javapjūtė prasidės kaip įprasta.

Užauginti planuojamą žieminių kviečių grūdų derlių taikant intensyvias technologijas neįmanoma, neįvertinus biologinių augalų savybių. Šiuolaikinės augalininkystės technologijos paremtos morfofiziologinėmis augalų savybėmis mitybos elementams.