Kaip pasiekti planuojamą augalų produktyvumą su mažiausiomis išlaidomis? Tai klausimas, dominantis beveik visus ūkininkus. Sakoma, kad siekiant tikslo visos priemonės pateisinamos. Tačiau šiuo atveju šis posakis netinka, nes siekiama geriausio rezultato ir stengiamasi išsaugoti ir netgi pagerinti dirvos savybes. Dėl to formuojant augalų produktyvumą būtina atsižvelgti į augalų mitybos poreikius, piktžolių bei ligų plitimą bei jų daromą žalą. Pastaruoju metu mokslininkai nuolat akcentuoja būtinybę saugoti dirvožemio savybes. Dirvožemis yra pagrindinė žmonių gyvenimo ir gerovės palaikymo sistema. Juose įsitvirtina augalų šaknys, jie turi savyje augalams būtino vandens ir maisto medžiagų – priešingu atveju, žemės paviršius būtų kaip Marso. Dirvožemyje gyvena milijardai mikroorganizmų, vykdančių biochemines transformacijas, pradedant atmosferinio azoto fiksacija ir baigiant organinės medžiagos suardymu.

Dėl to visiškai suprantama, kad negali būti vieno atsakymo, kaip suformuoti optimalų auginamų augalų produktyvumą, nes skirtinguose ūkiuose, ir netgi laukuose, skiriasi dirvožemio sąlygos, naudojama skirtinga žemės dirbimo ir sėjos technika, taikomos skirtingos augalų priežiūros technologijos. Augalų produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo augalų būklės skirtingais vystymosi etapais. Svarbiausia augalus kritiniais augimo laikotarpiais aprūpinti svarbiausiais mitybos elementais. Mineralinių trąšų naudojimas – viena iš pagrindinių sąlygų, planuojamam konkretaus ūkio sąlygomis, lauko augalų derlingumui gauti. Planuojant tręšimą būtina atsižvelgti į augalų būklę. Jau įprasta, kad po nepalankios žiemos žiemkenčiai tręšiami anksti pavasarį. Kyla klausimas, ar praėjęs ruduo ir šios žiemos sąlygos palankios žiemkenčiams? Galima atsakyti tik remiantis teorijomis ir sukaupta eilės metų patirtimi. Ruduo nebuvo palankus žieminiams kviečiams ir rapsams. Neįprastai šilti orai inicijavo fiziologinius procesus augaluose, tačiau dėl nepakankamo šviesos srauto augalai kvėpuodami naudojo sukauptas atsargines medžiagas. Atšalus orams, po sniegu sulėtėjo augaluose fiziologiniai procesai, tačiau dėl šiltos dirvos susidaro palankios sąlygos snieginiam pelėsiui. Taip pat augalų būklė priklausys nuo sėjos laiko. Ištvermingesni būna optimaliu laiku pasėti ir tinkamai paruošti žiemai augalai.

Dabar ūkininkai jau kalba apie galimus žiemkenčių tręšimo variantus. Tręšimo sistema – racionalus atskirų sėjomainos grandžių tręšimo ir optimalaus trąšų išbėrimo laiko planavimas. Tręšimo planavimas atliekamas atsižvelgiant į vietos sąlygas ir ūkio ekonominę būklę. Pirmiausiai pavasarį ruošiamasi naudoti azoto trąšas. Azotas – pagrindinis augalų mitybos elementas ir priskiriamas prie bazinių žemės ūkio chemizavimo elementų. Dėl to neracionaliai naudojant azoto trąšas gali sumažėti dirvos derlumas, o augalininkystės produkcija bus užteršta nitratais. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad augalai praktiškai įsavina pusę su trąšomis atiduotos azoto normos, likusi dalis išgaruoja arba išsiplauna.

Kadangi azoto trąšos lengvai tirpsta, tai dalis jų augalams atiduodama rudenį , o likusi dalis pavasarį bei vasarą kritiniais augalų produktyvumo formavimosi tarpsniais. Kalbant apie žiemkenčių tręšimą šį pavasarį, galimi keli variantai. Vėlyvos sėjos žiemkenčių pasėlius ir nukentėjusius nuo nepalankių aplinkos veiksnių pasėlius rekomenduojama tręšti anksti pavasarį, geriau ant sušalusios dirvos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad anksti patręštų augalų fotosintezės produktyvumas būna aiškiai didesnis, daugeliu atvejų, net dvigubai. Ankstyvam tręšimui rekomenduojama pasirinkti amonio salietrą, nes šaltoje dirvoje būna silpnas mikroorganizmų aktyvumas. Dėl to neatsitiktinai pastaruoju metu daug kalbama apie biologinių preparatų, skatinančių mikroorganizmų aktyvumą, naudojimą. Ūkininkai klausia, ar netinka ankstyvam tręšimui karbamidas? Apibendrinus mokslinių tyrimų rezultatus – nerekomenduojama, nes mikroorganizmai nesugeba transformuoti amidinio azoto į nitratinį. Patręšus nedidele (apie 15 proc. planuoto kiekio) nitratinio azoto norma, augalai jį greitai įsavina ir neskursta, o vėliau galima naudoti kitas azoto trąšų formas. Pagrindinis tręšimas prasideda, kai su trąšų barstyklėmis galima įvažiuoti į lauką. Šiam tręšimui skiriama didžioji (apie 50 proc.) planuojamos trąšų normos dalis. Jei žiemkenčiai buvo pasėti optimaliu laiku arba nenukentėjo žiemą ir nereikėjo ankstyvo tręšimo, rekomenduojama išberti 60 – 70 proc. numatytos trąšų normos. Agrochemijos mokslo specialistų nuomone, šiam tręšimui tinka amonio salietra, karbamidas, KAS. Trąšų forma priklauso nuo ūkininkų žinių apie augalų mitybos ypatumus. Remiantis tarptautine inovacija ir Lietuvoje atliktų bandymų duomenimis galima teigti, kad vis plačiau žiemkenčių tręšimui naudojamas karbamidas. Tačiau karbamidas veiks nepriekaištingai, jei išbėrus iškris bent 5 mm kritulių. Tačiau jei kritulių nėra? Dėl NH₂ transformacijos į NH₄ dirvos paviršiuje greito efekto nebus. Taip pat ūkininkai skeptiškai žiūrėjo į paprasto karbamido naudojimą dėl azoto nuostolių. Karbamido skilimo proceso intensyvumas priklauso nuo dirvos savybių bei meteorologinių sąlygų. Mokslininkai, įsigilinę į ūkininkų problemas, sukūrė ureazės inhibitorių StabilureN, laikinai slopinantį biologinius procesus, tačiau mikroorganizmų veikla neapribojama. Naudojant ureazės inhibitorių pailgėja azoto įsavinamumo iš trąšų laikas. Literatūroje nurodoma, kad naudojant UREA stabil arba KAS, derinyje su StabilureN,                                                                                                                                     sumažėja nitratų kiekis augalininkystės produkcijoje, o ypač pabrėžiama, kad sumažėja aplinkos tarša, nes sulėtėjus amonifikacijos procesui sumažėja azoto junginių išsiplovimas.

Dėl to vis plačiau naudojamas stabilizuotas karbamidas UREA stabil. Išbėrus trąšas su ureazės inhibitoriumi dirvos paviršiuje mikroorganizmai netransformuoja NH₂ į NH₄, o palijus lietui įsiplauna į šaknų zoną ir sumažėjus inhibitoriaus koncentracijai transformuojasi į NH₄. Dėl to UREA stabil efektyvumas prilyginamas skystosioms trąšoms ir netgi nurodomas pranašumas, nes skystosiose trąšose yra amonio formos azoto, kuris lieka dirvos paviršiuje dėl mažo judrumo. Viršutiniam dirvos sluoksniui išdžiūvus azotas lieka augalams neprieinamas.

Atlikę ilgalaikius bandymus Čekijos mokslininkai teigia, kad inhibitorius ilgainiui skyla į junginius, esančius dirvoje (N,P,S), ir tampa mitybos elementais. Taip pat mokslininkai teigia, kad UREA stabil ir KAS + StabilureN teigiamai veikia pasėlio tankumą. Ypač inhibitoriaus naudojimas pasiteisino regionuose, kuriuose iškrenta ribotas kritulių kiekis. Čekijoje pirmam tręšimui rekomenduojama naudoti KAS + StabilureN, o bamblėjimo tarpsniu - UREA stabil.

Įvertinus Lietuvoje atliktus bandymus taip pat galima teigti, kad azoto trąšos su inhibitoriais patikimai didino žieminių kviečių derlingumą. Antai Žemdirbystės instituto mokslininkai nustatė, kad URE stabil teigiamai veikė produktyvių skaičių (5,3 proc. daugiau nei tręšiant amonio salietra) ir esminiai didino pagrindinių stiebų varpų ilgį. Įvertinus derliaus rodiklius nustatytas 14 proc. (0,96 tha^-1) didesnis žieminių kviečių derlingumas, lyginant su tręštais amonio salietra. Nustatyta, kad naudojant UREA stabil 0 – 30 cm dirvos sluoksnyje atsipalaidavo 43 proc. daugiau amoniakinio azoto nei tręšiant amonio salietra. Gilesniame 30 – 60 cm sluoksnyje jo rasta 25,3 proc. daugiau.

Panašūs rezultatai gauti ir Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Žieminius kviečius patręšus su UREA stabil grūdų derlingumas buvo 14 proc. didesnis nei tręšiant amonio salietra. 15,3 proc. didesnis derlingumas gautas anksti pavasarį patręšus startine N norma, o krūmijimosi tarpsniu UREA stabil. Produktyvių stiebų skaičius padidėjo 6 ir 7 proc. atitinkamai. Daugiau kaip 19 proc. derlingumas padidėjo pirmiausiai išpurškus biologinį preparatą Azofit, o vėliau išbėrus UREA stabil. Tam įtakos turėjo padidėjęs ureazės aktyvumas, vaidinantis didelį vaidmenį azoto įsavinimo pagerinimui. Žieminių kviečių tręšimui naudojant purškiamąją trąšą KAS su StabilureN grūdų derlius padidėjo 18 proc., o derinyje su Azofit – 33 proc.

Įvertinus tarptautinę ir vietinę patirtį galima teigti, kad inovatyvių trąšų naudojimas efektyvus, tačiau kiekvienas ūkininkas, pasitaręs su agronomais - konsultantais, turi priimti geriausią ūkio sąlygomis sprendimą.  

Aleksandro Stulginskio Universitetas

Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas

Doc. Vytautas Liakas