Užauginti planuojamą žieminių kviečių grūdų derlių taikant intensyvias technologijas neįmanoma, neįvertinus biologinių augalų savybių. Šiuolaikinės augalininkystės technologijos paremtos morfofiziologinėmis augalų savybėmis mitybos elementams.

Grūdų formavimasis tiesiogiai priklauso nuo augalų augimo sąlygų visos vegetacijos metu, o ypač kritiniais laikotarpiais. Augalų augimas susideda iš atskirų vystymosi laikotarpių, susijusių su augale vykstančiais pokyčiais. Planuojant darbus augimo tarpsniai yra orientyras: įvertinus augalų vystymosi eigą, galima įtakoti vienos ar kitos augalo dalies, lemiančios produktyvumą, formavimąsi. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, agrotechnikos, veislės savybių žieminiai kviečiai gali turėti 1-2 ar daugiau produktyvių stiebų. Derlingumą didžiąja dalimi lemia varpos produktyvumas. Žieminių kviečių varpa pradeda formuotis trečiame organogenezės etape. Tai reiškia, kad varpos formavimasis prasideda rudenį ir tęsiasi pavasarį iki bamblėjimo tarpsnio. Dėl to žieminiai kviečiai pavasarį turi būti aprūpinti mitybos elementais, ypač azotu, kuris sparčiai didina augalo dalių augimą.

Prasidėjus ketvirtam organogenezės etapui galima užčiuopti bamblį, kuris nuo dirvos pakilęs 2 – 3 cm. Tai kritinis laikotarpis augalams. Tuo metu labai svarbus drėgmės režimas ir aprūpinimas mitybos elementais, nes formuojasi varpų kauburėliai, nuo kurių priklauso varpučių skaičius varpoje.

Penktasis organogenezės etapas – bamblėjimo vidurys. Diferencijuojasi žiedai, t.y. formuojasi piestelės, kuokeliai, dengiamieji žiedų audiniai. Išorinis požymis – pasirodo antrasis bamblys. Tuo metu nulemiamas potencialus veislei būdingas žiedų skaičius varputėse. Žiedų diferenciacija baigiasi šeštame – septintame etape, tai antroji bamblėjimo tarpsnio pusė. Bamblėjimo tarpsniu augalai sunaudoja daugiausiai mitybos elementų. Augalus aprūpinus mitybos elementais padidėja produktyvių stiebų, varpučių ir grūdų skaičius. Tuo laiku antrą kartą išberiamos azoto trąšos.

Pavasarį visuomet pirmiausiai rekomenduojama išberti NPK trąšas. Jei manoma, kad PK trąšų išberta pakankamai, tuomet užtenka išberti azoto trąšas, o PK išpurkšti kartu su mikroelementų trąšomis ar herbicidais.

Tyrimais nustatyta, kad išpurškus PK trąšas jos kelis kartus greičiau įsavinamos kritiniais laikotarpiais. Tinkamai suderinus mikroelementus, purškiamas PK trąšas ir amino rūgštis, skatinamas smulkiųjų šaknų augimas. Tuomet augalai iš dirvos intensyviau įsavina mitybos elementus. Taip pat purškiamos PK trąšos dažniausiai būna šarminės reakcijos, dėl to jos kurį laiką neleidžia plisti infekcijoms. Pavasarį tai labai aktualu, o ypač po sunkesnių žiemų. Derinant purškiamas trąšas su pesticidais, sumažinamas stresų pavojus.

Jau greitai bus galima įvertinti pasėlių būklę, kol kas pasėliai kelia daugiau nerimo nei optimizmo.

Pastaruoju metu daug tyrimų užsienyje ir Lietuvoje atlikta su amino rūgštimis. Nustatyta, kad jos didina augalų atsparumą nepalankiems veiksniams. Apipurškus augalai lengviau pakelia herbicidų stresą, o piktžolės atvirkščiai, tampa jautresnės. Tik negalima apsirikti. Kai kas po žieminių kviečių apipurškimo agresyviais mišiniais, pastebėję augalų stresą, skuba apipurkšti su amino rūgštimis. Tuomet atsigauna ir piktžolės. Geriau apipurkšti prieš, tada žieminiai kviečiai bus atsparesni agresyviems pesticidų mišiniams, o piktžolių jautrumas padidės.

Greitai atšils ir bus galima preliuminariai įvertinti augalų būklę ir numatyti optimalias žieminių kviečių tręšimo normas pagal prognozuojamą derlingumą.

Projekto vykdytojų informacija